Delčia
Ar tau dažnai taip nesimiega?
Ar tik tada, kai mėnesiena,
Kreivai geltoną savo pusę,
Į langą pravirą atsukus,
Nužiūrinėja ji be gėdos,
Lengvai pridengtą tavo kūną?
Ar tau dažnai taip atsitinka?
Nenori miego ir užgriūna
Gelsva banga senų minčių,
Nuo kojų pirštų lig ausų
Taip atsargiai tavim tipena
Milijonai spindulių kurčių.
O tu išrėkti norėtum tylą,
Bet užburia tave šviesa.
Kreivai geltona mėnesiena,
Begėdė žiūrinti delčia.