Melu virto mano kalbos,
Melu aš ir gyvenu.
Neatspėsi nei vieno ženklo:
Kada aš miegu, o kada verkiu.

Sakau tau,- Myliu saulę!
O ilgiuosi žiemos speigų.
Tylą supranti kaip atsakymą,
Nors iš tiesų atleidimo meldžiu.

Kodėl pyksti, angele besparni,
Jog melu aš mūsų kelią grindžiu.
Žinai juk viską puikiai,
Kad be melo aš žūstu.