Rudens vėsa stingdo pernelyg
Greitai tekantį kraują
Ir nežinomas užkratas plinta
Lėčiau

Tegul vėjai srūva tarp
Mano pirštų
Noriu jausti jų kūną
Tokį didelį nenusakomą
Ir vandeniu dvelkiantį
Gyvybės pilną
Tegul paaiškėja
Kad dievo nėra
Kad dievas – tai vėjas