Pakilo mėnulis virš kaimo
Ir „morčius“ užėjo Rainiukui –
Melodijas garsiai iš laimės
Kaimynų katytei užsuko.

Močiutė nuo metų iškaršus
Užmigt paryčiais neįstengė.
Ne šaltis jai trukdė, ne karštis –
Jos Rainis akėjo palangę.

Rypavo švelniausius sonetus
Ir gundė katytę mažytę –
Toksai Rainis katinas „kietas“,
Bet senei klausyt atsipyko.

Pagriebusi šluotražio kotą
Romantiką veltui išsklaidė.  
Senoji, nebūk depresuota –
Gamta tavo katinu žaidė.