Kai tik stovim ir laukiam,
Kol vėl pradeda lyti,
Troleibusai nestoja,
Ir mes pametam kryptį,
Ir vis ieškom, ir randam,
Ko nebuvom pametę,
Nes savęs nesuprantam,
Ir vėl iškertam eketę,
Ir vėl iksai ir ygrikai-
Nesuprantamos lygtys,
Nes mes stovim ir laukiam,
Kol išaušta vėl rytas.