Lekia svarbios mano dienos
Ir lengvai ištirpsta mėnesienoj,
Bėgu tekina basa –
Laukuose jau dargana.

Medžių properšas regiu,
O jose – jokių džiaugsmų.
Giesmės sklinda iš anapus,
Ten, kur krinta mintys basos.

Staugti norisi visu balsu,
Darbą tarsi dovaną velku.
Oi, kaip aš norėčiau ją
Mest į balą laukuose.

Bet gyvenimas platus,
Auką krauna nuo algos,
Tempia basą už plaukų,
Murgdo noruose visų.

Mano vasara linksma
Dingo ten, kur sutema.
Lekia liūdnos mano dienos
Ir vis tirpsta mėnesienoj...