Vėl rėksmingas neonas sruvena išdirgusiom gatvėm.
Elektronika laiką suryja lyg padykęs prancūzas krevetę.
Tik vidinėj kišenėj skylė – nei apkult, nei aparti,
Anei markete naują nupirkt – nebent vynu užlieti.

Ir eini, o tiksliau – tipeni lyg per nuorūkas sraigė.
Išlukštentas iš viržių medus – piktos širšės atsiima korį.
Į pilkųjų ląstelių hierarchiją nusitaikiusi „rusų ruletė\\\'“.
                                  Takš...
                Man tuščias. Imk, pažaiski.
                    Gal gyventi jau nori?