Mes tiktai netikri pakeleiviai
Iš visai nesvetingų namų -
Tu man kartėliu lūpas suvilgei
Kiek anksčiau jas apglaistęs melu
Ir tas vakaras buvo ne mūsų -
Pasivogę jį slėpėm nakty,
Kol nuo jaudulio meilės uždusę
Atsibusdavome nekalti...
O paskui nesugrįžom į lietų,
Nenukritom ant žemės slidžios-
Liejom dangų vaizduotės paletėm,
Bet neradome savo spalvos.