Ar dar ilgai keliausi?
Ar dar ilgai seksi pasaką?
Ar pasiimsi mane kartu?

Tyliai tyliai lietus mane
Bandė atskirti.
Nuo pasaulio.
Nuo žmonių.
Nuo gamtos.
Nuo tavęs.

Ar dar ilgai lis?

Stovėjau –
Vėjas blaškė ir laužė
Mano minčių šakas.
O aš stovėjau.
Laukiau.
Kada eisi
Mano keliu?

Kada nurims vėjas?

Nejučiom siluetai plaukė
Pro mane.
Norėjau ir aš eiti.
Tai buvo mano kelias.
Tačiau manosios šaknys
Jau per giliai.

Kodėl neatėjai manęs pasiimti?

Kamieną sužalojo žaibas.
Skaudėjo labai.
Aš neverkiau.
Ir nė vieno kraujo lašo…
Mačiau tave.
Tu kalbėjai.
O aš negirdėjau.
Jau nebe…

Kodėl vis dar seki pasaką?