Kai netikėtai užsidaro durys
Ir lieka tik balti chalatai,
Nes laikrodį kišenėj turim,
Nors žinom, kad neduos arbatos.
Ir iš palovės traukia rytą,
Ir nuo spintelių valom dulkes,
Net nesistengiam būti tiltais,
Daržely neauginam tulpių.
O traukiniu Ryga-Berlynas
Išnyksta tavo-mano oras,
Ir nebelieka taurėj vyno,
Ir nebegirdim telefono.
O prie bažnyčios vartų naktį
Netyčia įžiebia žibintą,
Ir žingsnius pradedam matuoti taktais,
Ir bandome iš naujo gimti.