aš – dulkė Nevykėlė savižudė
Pasirinkau gyvenimą
virš žemės

dulkė, kuri stiepias į dangų,
o jis vis tolsta...

Bet žinote ką?
Aš galiu skaityti Jūsų mintis!

Pakilusi virš Jūsų galvų
matau, kaip Jūsų akys
kartais maldauja mirties

bet Jūs tai neigiate
ir iš visų jėgų rėkiate:
gyvenimas yra gražus!

o aš vis klausiu:
kam iš Jūsų neteko
pasvajoti apie Nebūties paslaptį?

kas iš Jūsų neregėjo
savo kūno karste?

kas nematė savo laidotuvių,
kad ir skurdžioje vaizduotėje?

aš – dulkė Nevykėlė savižudė
bet žinote ką?
Aš turiu Laisvę!