Per spyglius
Manęs dar nieks nebuvo taip palikęs -
Ištraukdamas dar šiltą iš apsiausto.
Kaip kojinę betiksliai išardytą
Ar kito moterį nemylimiausią.
O juk reikėjo nors trumpai apglėbus
Linkėjimą ištarti sumeluotą -
Dabar tuščia nuo praradimo slėgio
Likau tyla spygliuota suspenduota.
Žinau, savimeilė tavy lezginką šoka -
Didingai kaip karaliai vyrai geidžia niekint:
Esu tau nuotykis,o tu - manasis šokas,
Nes nežinojau, kad taip moterį palieka.....