Antra pamoka dar svarbesnė už buvusią,
Išmoki tikėti, žmogau, žmogumi ir tuo tavyje,
išmoki tikėt ateitim, kokią tu ir kiti tau sukursit,
Išmoki priimti ją tokią, kokios labiausiai norėjai...

Išmoki tikėt savimi ir savo svajonėmis dviem,
tebūna jos šviesios, kaip tekanti saulė pro rūką,
ir švelnios, ir trapios – kaip rasos patalai žolėje,
tebūna jos vertos tavo vaikų ateities ir Tavęs...

Aš per svetimas tau, kad išmokyčiau šito,
ir svajonės jau mano negreitos, kaip tavo...
Pati pasivyti turėsi jas, paleistas vaikystėje
tam, kad aš patikėčiau, jog ir pats tai galiu...