Impresija išeina kaip kvėpsnis paskutinis, it vasara pro kiaurymes ražienų,
Suklupusi lyg mūza ant laukujų durų slenksčio
Dar panagėm juodom pasąmonės srautus tarytum drobę drasko – hiena,
Vis dar įkimba į lapus, „sugrįšiu“ krenkščia,
Belieka tuščią tik ąsotį griebti, ragaut it uogas jo drėgnas šukes,
Ir beverkiant apsalusia širdim kartoti klaidą,
Kava tiršta, svajonėmis švininėm išplaukt plačiai į deltas, į marias...
Impresija išeina kaspinu žaliu ant nuogo veido.