tu šnekėk su manim
nes beviltiškai šnibžda pašvaistė
griūna  ledo  lietus
ant palangių šamaniškam šokiui
atiduok man žodžius
nes tyla iki šauksmo įkaista
ir atgraso kitus
praradimo scenarijaus duokle
niekad niekas manęs
neapglėbęs kalbom nepaliko
neišrovęs plaukų -
švelnų šėlsmo naktų amuletą
ištylėtom naktim
meilė keldavo magišką puotą
ak, ištarki prieš akmeniu virstant:
buvai juk mylėta...