Penkios. Aušta. Pabundu, nes nesimiega –
Šiandien vėl pirmoji pamoka...
Nors į pirmą ėjau jau tūkstančius kartų,
Jaudinuos, kaip kadais pirmą kartą.

Iš naujo žinojimu atgimti turėsiu
Iš buities pelenų ir šviesti jums,
Kad rusenti (ir degti) iš gėdos netektų,
Nes mokindamas mokausi pats...

Prisimenu – turėjau nuostabius mokytojus,
Jiems dėkingas, nes netrukdė išmokti daugiau
Nei žinojo ir nenužudė noro mokintis toliau.
Bet ar išmokėte būti mokytoju sau pačiam?  

Nesuvaidintas troškimas žinoti liesis medum, degutu.
Klausimais, žvilgsnio žeberklais, į mane įsmeigtais,
Į kuriuos negali atsakyti ir neatsakyti taip pat...
Gera turėti mokytoją – nereikia prašyti išmokyti.

Žinojimui tikrai neužtenka žinių sukauptų –
Išmokinkit dalintis jomis su kitu – tik taip jos tampa turtu.

Tad linkiu mums išmokti žinoti –
Gauti žinių ir išmokti jas atiduoti...