Laiškas į pajūrį
Kokie kvaileliai tie, kas tiki naiviai,
Kad kilometrai nenužudo meilės!
Nėra jau nieko – tik užvertos durys:
Tiesiog: aš – Sostinė, o tu – Pajūris...
Per visą Lietuvėlę juk rankučių neištiesi?
Širdelė jau pavargo tik mobilų balsą liesti.
Ilgai mąsčiau: kokiais gi ginklais atstumai meilę žudo?
Supratau: mūs atstumuos nei ginklų, nei meilės nebuvo.
Tiesiog: aš – Sostinė, o tu – Pajūris,
O tai, kas tarp mūsų – tik susikūrėm.
Kilometrai ne man ir negi ne tau! Lai kiti atstumus myli!
Gal išsijungiam telefonus ir mobiliai, bet draugiškai tylim?