Patikėk, dar niekad nemačiau nuogesnio karaliaus
Dar niekad nemačiau girtesnio žmogaus

Ir jie prasidėjo kaip pradedami žmonės, kaip
Surenkamas vaškas ir bičių motinėlėms išrašomi
Abortai, nes jų sparnai trukdo miegoti močiutėms

Patikėk, dar niekad nelaižiau ramesnio skausmo
Dar niekad nerinkau vaško svetimo kelnėmis

Ir jie prasidėjo – gyvūnai su gyvūnais, dievai su dievais
Išimtys – su visais
ir viskas tik per nuogų karalių audrą
per audrą, kur langai ima nerviškai trūkčioti, o tos
pačios močiutės, tos močiutėlės, įprastai pražiūrinčios
autobuslangius, žiaugčioja prašydamos bent jau
paskutinį kartą užkalbėti žiedadulkes

patikėk, dar niekad nedusau nuo rudens
ir nemylėjau lyrikos per elgetiškai menką
liūtį