Man liūdna vienai. Sieloje tamsu.
Pabodo takai, praminti vienumoj.
Tu man būki draugu savu
mano pilkojo kelio dainoj.

Jeigu manosios ausys pavargtų,
jei siela paliautų kurti,
tu man būki daina, kuri verktų
džiaugsmo ašarom mano širdy.

Jeigu manosios akys užgęstų,
nei dienos, nei nakties šviesulių –
tu man būki aušra, kuri vestų,
ir aš jausiu, kad saulę turiu.

Man pabodo vakarė tamsa
ir takai, praminti vienumoj.
Tu man būki, man būki savu
mano pilkojo kelio dainoj.