Nejaugi tikrai aš suviliojau angelą,
Visai to neketindamas daryti,
Nejau aš padariau kažką ypatingo,
Kai stengiaus elgtis taip, kaip visada...
(Ir nesistengiau būti toks, kaip visi kiti).

Nejau yra kažkas žavingo ir neįprasto,
Kai traukia atstūmimas šiurkštumą,
Kai nekreipiama dėmesio į skirtumus,
Mintim susivyniojama lyg sruoga lietuje (ašarose).

Dabar, kai tapo taip madinga net kine
„Naikinti angelus“ net rampų šviesoje,
Sakyk, kuo nusidėjo ta sapnų palėpė
Ant aukšto ten, šventam Pagulbyje.

Papasakok, kas atsitiko dar, kai trūko sąmonė,
Nepamenu – tur būt buvau toli – sapne,
Neužbaigiau klausyt mėnulio pasakos,
Pasiglemžė ją saulė ir paslėpė rūke...

Juodam sapne aš kopinėjau mėšlą (medų)
Ir žalią kūdrą siūliau išvalyti be talkos,
O marškiniai vis gėrės prakaitu,
Kiek stengiausi, netapo jie balti...

Gal būt per daug mačiau aš juodo,
Žiūrėdamas į viską tik baltai...
Seniai aš sau jau daug ką uždraudžiau,
Gali ir netikėti, bet kentėsi tik pati...

Jau niekad aš neprisipažinsiu kaltas...
Neklausęs angelo ar velnio, ar mūsų Tėvo,
Dabar tikiuos savom jėgom atgimti iš naujo,
Nepyk, jei kreipsiuosi į tave – Baltas...*

* Jūsų vardas. Pvz.: Angelas, Medis, Vynas, Debesėlis ir t. t.