Pažaiskime - šiandien renkuos karaliaus rolę.
Tvankuma, kurią įkrovė nesibaigiantys maldavimai
ir ilgesys lengvos neturtėlio dienos,
apnuogintos ir tuščios naktys
pilnos aido elgetavimo
bei gėdą keliantys veidai
virš lovos kojos basikos.

Ištrupėję jau seniai grūdeliai džiaugsmo,
karstelėjęs godulys valdžios.
Duonos perteklius ir amžinas, šlykštus sotumo jausmas
nepasotinamam patarėjui šaukiant:
nedalinki liaudžiai šilumos, šviesos.
                                    Kas duos?
Nors saują pūvančių grūdų
daiginti išparduotą rytdienai banalią laimės sėklą...

Aš purvinas karalius
stoviu vidury sukruvintos žmonių balos
ir verkdamas kartoju:
na koks gi iš manęs karalius,
jeigu negaliu surasti to,
kuris mane rytoj vidurdieny išduos.