Yra ugnis... Ji židiny kūrenas:
Kaitri, šilta, neliečiama.
Jos šiluma mintis tik gena...
Pavargusiai sielai – tikra atgaiva!

                               Yra ugnis... Ji čaižo dangų:
                               Žaibais suklykus, miršta pažemėj.
                               Ir lieka šuorai tik lietaus ant lango,
                               Palietę širdį jos pačioj gelmėj...

Yra ugnis – po virduliu senu,
Iš tolo dvelkianti čiobrelių arbata!
Ji tarsi aukuras namų,
Sujungęs šeimą vakaro malda...

                              Yra ugnis – su laužo dūmu!
                              Joje nemiršta meniška dvasia:
                              Klausais gitaros – ilsis kūnas...
                              Tiesiog esi savim net mintyse!

Yra ugnis... Ir ji žvakėj gyvena:
Gali užpūsti ją, kai sau švieti.
Spingsulė ji –  į kertę seną,
Ir tol saugus, kol ją savy jauti...

                              Tačiau yra ugnis kita...
                              Ji dega laužais gležnam kūne...
                              Užgesus akims – nepadės net malda...
                              Kokie Dievai ją tokią sukūrė???
*
*
* ...pasmerkę sudegti joje...