tu pagavai ją
          skrajojantį cirką

mažą rankšluostėlį
skirtą nuvalyti bokštus nuo
miestų panoramų
skirtą gaudyti pamirštą poetinį
vėją ir dainuoti apie vestuves
kurių taurių skambėjimas žadina
mirusius

tu pagavai žvaigždę
                              apsiseilėjusią
nuo kritimo pagreičio

ir atvedei man moterį
kuri per kančią gimdė vyrą
per kančią stūmė kančią

ir

aš pagavau ją
                      skrajojantį cirką

kuris ant plono liemens
suko pieno žiedą ir rodėsi

tai buvo saturnas