*
Rausvais atšvaitais žemė nusidažė,
Visi garsai ištįso kaukdami--
Belapiai medžiai vien rankas sau rąžė--
Minia vis ėjo, kaip naktis kimi

Saulėlydin...į nebūtį sustingus--
Danguj nualpo paukščių ilgesys,
Užmiršęs žalio vėjo, saulės vingius--
Aižėt pradėjo net akmens širdis--

Minia vis ėjo, ėjo, ėjo, ėjo--
Čaiži saulėlydžio liepsna apakino juodai,
Miškai kai liaunos epušės sverdėjo--
Žvaigždynuos švietė žuvusių vardai--

Rausvais atšvaitais žemė nusidažė,
Visi garsai ištįso kaukdami...


**
Palinko medžiai, liepsnose aptemę,
Ties išdavystės praraja žemai--
O mano Žeme, nukankinta Žeme,
Kaip sniegas tas alsuoja neramiai

Ant tų karstų...ir vis nestoja lietis
Balti jo kąsniai sprangūs, dideli--
Pravirko kruvinai Pilies erškėtis,
Jo grindinys išbalęs pakely--

Palinko medžiai, liepsnose aptemę
Ties išdavystės praraja žemai...