Pavirst paukščiu labai norėčiau,
Pakilt tenai, aukštai, aukštai.
Išskleist sparnus galbūt galėčiau,
Prieš saulės spindulius plačiai.

Ten atsidūręs laisvas būčiau,
Neberūpėtų žemiški vargai.
Ir tartum laisvas paukštis jausčiau,
Beribę laisvę - užmirštą visai.

Pabūt vienam juk kartais verta,
Sukurt iliuzijas savoj širdy.
Nubraukti ašarą kada tau liūdna,
Pavirsti juokdariu kai džiaugsmą tu jauti.