Aš tavy,
Tu many
Tik aistra gyveni.
Aš šalta,
Gal keista?
Negaliu būt nuoga
Mintimis
Ir jausmais.
Tik atleisk ir neteisk!
Juk tokia –
Paprasta
Ta bežodė kalba.
Vėl tyliu.
Gal skaudu,
Kad savęs nerandu?
Iškentėk,
Nekalbėk,
Pykčio dar neišliek!
Naktimis,
Dienomis –
Su tavim mintimis.
Juk miriau –
Tau sakiau:
Reikia laiko daugiau,
Kad atgimt.
Duot ir imt
Ir po lygiai dalint.
Valanda –
Tik viena.
Patalynė drėgna
Ne todėl –
Manęs nebėr,
Kad parsidaviau vėl
Už skatiką,
Už žodį netikrą,
Už tai, kas anapus. Išlikti!
Tik suprask!
Neprarask,
Nepalik ir tęsk,
Kad save ir abu išvaduotum.
Taip jau buvo kadais.
Dar būsim laisvais –
Tik ne šiandien, atleisk.


********************


Žodžiai skamba keistai:
Padrikai,
Netikrai.
Komentuok nepiktai – juk kalba Jausmai...
Tai, kas tikra, yra tarp eilučių –
Nedėk taškų, nereikia kabučių.
Nenoriu būti suprasta –
Tokia jau esu: jautri, paprasta...
Deja, uždara...
Įsileisiu Kažką, tik ne bet ką...