Pro mano pirštus
Lakiai prateka upė.
Iš saujos išbyra smėlis.
Turbūt kiaura ne tik mano ranka?
Suskilus dvasia, pradilus širdis.
Ir bergždžios pastangos jas sulopyt.

Mama, prisimeni, kaip adei kojines
Pro kurių audinį prasišviesdavo kulnas.
Gal norėtum užtaisyt dūšią?
Turbūt nepavyks!
Skersvėjai per stiprūs pučia –
Išvėtys siūlus, nudilins adatą.

Tinktūros reikia.
Senos žiniuonės žolelių antpilo.
Kad šaknys visažinės
Apraizgytų naujais želmenimis.

Mama, ar nesudegintos dar visos raganos?