*
Prie Amžinybės Vartų - vieniša karūna--
Tylos upe Karalius miręs plaukia,
O varpo skambesys kažkur užkliūna--
Skausmingai trūkčiodamas sosto šlovę šaukia--

Vakarės saulės atšvaitai sušvinta
Ant miesto bokštų ir karaliaus dvaro
Ir vėl į tamsų debesį sukrinta--
O juodą karstą laiko vilnys varo--

Taip plaukia minios, Tylai nusilenkę
Vienatine sutemusios gėlos malda--
O varpas daužos, saulės aidus renka,
Žalių kalnų palietus kažkada--

Prie Amžinybės Vartų - vieniša karūna--
Tylos upe Karalius miręs plaukia...