Kai prieš sapną tik vyšnios bežydi
Ir alėjoje trykšta fontanas,
Tik sustoja prie vartų, palydi,
O už jo-tik pasaulinis tvanas.
Ir vėl niekas negirdi (užmigo),
Kaip po kojomis nuteka smėlis,
Tartum vasaros kaitros atpigo,
Lyg ir jūroj nuskendo šešėliais.
Tik be tilto eini tu į priekį,
O po kojomis smėlis nutyla,
Atsimerkus pamiršti belieka-
Nesustojus nueitume mylią.