Pakibę po rūsio drėgme,
Šikšnosparniai ultragarsina orą.
Driežai uodegų vorele
Skubės į koplyčios rūsio ramovę.

Ir akys, priblėsę tamsa,
Nužvelgs akmenų žalsvą kerpę.
Gal būt kažkada vakare
Ugnis čia buvo kūrenta?

Narvelyje paukštis ir ąžuolo daigas kampe
Ties žalčio akim nepragydo, nedygo.
Nes kiti, apsirėdę kryžiuotai balta,
Virš jų rentė bokštą ir kryžių.

Bet aidas vilnijo –  žynio balsas ramus :
Šioj vietoj statysim Perkūnui namus.