Aš nenoriu Tavo rudens. Lietumi sumirko blakstienos:
Nutekėjo daugybė vandens, Tavo balso neatmena sienos.

Aš nenoriu Tavo žiemos. Ledo gėlės pražydo ant lango:
Juk žinau: drauge niekados nepažvelgsim į sningantį dangų.

Aš nenoriu pavasario Tavo. Skyla ižas trapus ant balutės:
Tą nutolstančių žingsnių aidą atkartoja vis vakaro rūkas.

Padalinti per pusę pasiryžčiau vasarą aš –
Sau palikus tą dalį, kurioje nėr Tavęs...