Gal vieną dieną nugalėsiu
Paskutinį savo priešą –
Neliks ilgesio, neliks jausmų,
Žiūrėsiu į kalvas ir nebejausiu,
Kaip man sunku be lygumų,
Be jūros, be miesto...
Aš galiu pasilikti kalnuose,
Galiu išmokti gyventi po kita saule,
Bet ar ne tuomet reiks kovot
Su mano slibinais?
Pilys neišduos manęs, tik
Kai bėgsiu nuo savęs,
Kai liksiu čia.
Mano priešai jose gyvens,
Nesiilgėsiu melodijos, nesiilgėsiu
Šiaudų, gyvensiu debesyse,
Gyvensiu kalnuose.
Ir nuolat lis. Krapnos ne tik lašai,
Tik neišsiduosiu – aš lieku čia.