Banguotos Baltijos dailiais krantais,
Smėlėtom kojom mudu, pameni, bėgiojom.
Nebesigėdijom, nesijautėm kaltais
Ir būti amžinai kartu gyvenime svajojom.

O vėjas stabdė, griovė ir kuždėjo,
Kad dar anksti, dar reikia pakentėt.
Kažkas tada man laimę pažadėjo,
Kažkas tada prisiekė taip karštai mylėt...

Ir bėgo dienos, slinko vasaros gėlėtos,
O Tu vis laukei, aš taip pat tylėjau,
Mes pasiilgom savo Baltijos smėlėtos
Ir Lietuvos, kurią aš taip mylėjau.

O kai išaušo ta svarbi nauja diena,
Kai teko visam laikui apsispręsti,
Paklausiai, ar nesijaučiu  liūdna,
Ar nežadu nuo Tavęs užsisklęsti?

Teplauna Baltija mūsų jausmus,
Tą karštį vasaros teatgaivina,
Kad mus visi matytų kaip tada linksmus,
Nes meilė suveda, paguodžia, nuramina...