Lyg milijonas langų
Krenta rytinis lietus.
Ne pro juos, o į juos
Užmerkiu žiūrėti akis.

Tik vėją pradedu jausti.
Kaip jis gaudo pūkus
Ir tylia šypsena palydi
Į dangų pučiamus norus.

O iš dangaus paukščiai
Su šiaudais snapuose
Nusileidžia pinti kėdučių:
Čia džiaugtis pavargę prisėsite.