Pagaliau štai ir vėl į mokyklą –
Prašau leisti nueiti už Jus.
Vis jaučiuosi kažką praleidęs,
Taip lengvai viską pasiekęs...

Aš gyvenime šitiek pamatęs,
Negaliu pasisotint – skirtingai nei Jūs.
Mane vis troškina nesurinktos žinios,
Neleidžia pakilti bedugnis žmogus...

Norėčiau tik pakartoti vieną dalyką,
Kurio neišmokau, suvaidinęs protingą.
Tenorėčiau išmokti beribio kvailumo,
Kuris kiekvieną padaro laimingą...

Norėčiau išmokti beribio naivumo,
Kuris uždega velniui ir vilčiai sparnus.
Kuris suka ir suka tą plokščią pasaulį
Ir verčia tikėti, kad viskas dar bus...

Ir dar aš norėčiau...