Į šiltą ir švelnų vasaros lietų
Išbėgo ganytis palaukės saulėtos!

                      Grakšti ir trapi vaivos juostos styga
                      Išlinko virš šilo ir tapo marga.

Įsitempė lankas ir septynios spalvos
Palietė aukščiausių pušaičių galvas.

                       Savo sūpuokles supdama
Ji meiliai tarė lyg mama:
                       – Lai žaidžia saulės ir lietaus vaikai,
                       Kolei šilti dar vasaros delnai!

Vėl  atsidūsti: vasara tokia trumpa!
Staiga lietaus lašiukai ima žaisti akyse...

************************

O vakare, surinkę saulės ir lietaus dainas, maži žiogeliai čirpino savas stygas.
Nors jų melodija išties nepaprasta, šią naktį sapną audė vaivorykštės kalba...