Iš Herbo, kabančio ant sienos,
Nušoko žirgas su kariūnu
Ir nušuoliavo per ražienas,
Sušukęs garsiai: dangus griūna...

Bet šauksmo žmonės negirdėjo
Ir keisto raitelio nematė.
Nejau jis niekam nerūpėjo?
Gal džiaugės net juo atsikratę?

Paklaidžiojęs po šalį gimtą,
Dailus kariūnas herban grįžo.
Kad priešas vietos neužimtų,
Budėt per amžius pasiryžęs.