Aš nepamiršiu niekad
Paukščio skrydžio,
Ir rudenio žiedais kamšyto miego,
Ir sapno,
To kuris kartojas
Kaip saulės šypsena kas rytą.

Aš nepamiršiu niekad
Jūros gelsvo smėlio
Ir kopų pajūrio,
Kur vaikšto vien įsimylėję.
Aš nepamiršiu ir dangaus žvaigždėto,
Rugpjūčio naktį kviečiančio mylėti.

Sakyk,
Ar niekad nepamirši
Kai mokei, kaip paukščiu pakilti.
Sakyk,
Ar atminimų skrynioje ilgai laikysi
Tą žodį vieną kartą tyliai pasakytą?..