*
Pro geltoną jūrą debesų
Lekia žiedlapių aidai margi--
Tai nuo bokštų svyrančių šviesu,
Tai todėl, kad naktimis verki,

Virš atolų skardžio pražydėjus,
Kaip išplėštos širdys iš žvaigždžių--
Akmenėjant balto sodo vėjus
Tavo liūdesio danguj girdžiu--

Pro geltoną jūrą debesų...


**
Ant delno - juodas žiedlapis nakties--
Drugelio sparnas nuo ramunės žiedo,
Akmuo, pražydęs be gimtos kaltės,
Ir vieversio aidai, kurie nusėdo

Kraujažolės baltuose spinduliuos
Su mūsų pėdomis, bekrintančioms nuo bokštų--
Į kalną vasaros sugrįžt viliuos
Ir jo žiedams tik vien dainuoti trokštu--

Ant delno – juodas žiedlapis nakties...


***
Supas baltas dangus be krantų
Virš pražydusių svėrių lauko--
Paliūdėti sugrįžki dar tu,
Kur sapnai mūsų vasaros plauko--

Dobilėlio baltoji galva
Numinta sunkiai kelias takely--
Geltonuoja laukai palengva--
Ir tavęs vis pamiršti negali

Nendrių vėjas, rūkuos ežerai,
Bokštų širdys panirę į krantą--
Sulaukėję ilgi vakarai
Į miškų žalią ašarą krenta--

Supas baltas dangus be krantų...


****
Balti dobilėliai tik liko,
Šunobelės balsas ir vėjo
Ant lauko vilkėjančio pliko,
Kur mūsų nameliai stovėjo--

Dar liko erškėtrožės aidas--
Ten leidžiasi saulė nuo šilo,
Jos tirpsta ražienose veidas--
Svirties pilka gervė nutilo--

Saulėlydžio bokštai rausvėja,
Tylos gėlėmis apsisupę
Ir drasko laukėjantį vėją,
Ir šiaušia pajuodusią upę--

Balti dobilėliai tik liko...


*****
Žydi vėjai baltai
Ir naktis be krantų--
Takas šypsos kaltai--
Išeini, išeini tu...

Pro kraujažolės žiedą
Išskalautąjį smėlį,
Pro saulėtąją pėdą
Melsvame Nemunėly

Krikštolinio akmens
Ūkanos, ūkanos--
Bokštai svyra rudens
Iš sidabro dainos--

Žydi vėjai baltai...