rugpjūčio naktys
alsuoja vasaros
žavesiu praeinančiu,
virš galvos –
negęsta laiko dagtys,
jų pasakos
klajos
su rūko debesiu

prinokę obuoliai
jau laukia savo ievų,
saldžioji nuodėmė
dar klaidžioja
rūkuos paskendusiom
rasotom pievom

o vėjas – bangomis
rugiais rugiais,
dar neskanautos
duonos skonis
tirpsta manyje,
pamiršti jo
rugpjūtis niekada neleis

ak, žvaigždė nukrito,
dar viena,
ir dar, ir dar...
burtais lyja ši naktis,
ramybę gersiu iki ryto,
tik gaila – noro
sugalvot nespėjau...

paskraidysiu dar
erdvėje
jausmais ir mintimis,
gal viltimis
rugpjūčio žvaigždės
šiąnakt
kris...