Naktininiai drugiai, tavęs,
fontanų alėjų dažais nutrupėję
Mieguistom akim ir besidaužančiom
Širdim, užupių plaunamom, tavęs,
Pasiilgsta. Dieną naktį
Plasnojantį vyną palikę ant stogų
Žvėriška nykuma aprasojusiais langais
Ne jiems, tai ne jiems, o tavęs,
Nūdien besiblaškančio. Su kišenėj
Žvangančiom svajonėm. Ir irisais
Nuklotom laiptinėm. Brėkštančiais rytais
Ir su gumulu gerklėj, tavęs.