Vasaros sonata. Allegro

*
Saulė ištirpo, jūra, jūra,
Kodėl tu tyli, ko taip rami--
Ką laivų burės snausdamos buria,
Ką iš likimo rankų imi--

Medžiai palieka aukuro krantą,
Išbalę uolos skeldi ir gūra--
Į baltą taką šešėliai krenta
...Ir meilės sapnas, o jūra, jūra--

Dilgėlės žydi, usnys ir vėjas
Skainioja aukuro vėstantį dūmą--
Vasaros takas įsibėgėjęs
Lekia į kalno užmigusį rūmą--

Saulė ištirpo, jūra, jūra,
Kodėl tu tyli, ko taip rami...


**
Sapnuok mane, jau aukurai išdegę,
Jau girių aidas dingo tarp rūkų--
Padovanosiu tau aš vasaros šios sagę--
Išpinsiu ją iš spindulių...renku

Juos tarp bangų, išmėtytų po jūrą,
Tarp smėlio kopų, ilgesio rasų--
Sapnuok, sapnuok, kaip ašaroj sužiūrę
Kalnų aidai pabiro ant kasų--

Sapnuok mane, jau aukurai išdegę,
Jau girių aidas dingo tarp rūkų...


***
Prisnūdus jūra, vasaros laivai
Ir saulė tarp šviesių tylos blakstienų--
Tu mano sapnas skrendantis buvai
Tarp viesulo sparnų ir kranto pienių--

Dabar ten padūmavę aukurai
Prie balto tako, neriančio į pilį--
Ant aukšto kalno blėsta vakarai,
Lyg medžiai rudenio. Laukų sidabras tyli--

Ūkų sparnuos keliauja tuopų vėlės,
Kaštonų ir karščiuojančių klevų--
Laivelio burės šįryt sunkiai kėlės--
Gal vasarą pasigrobė kalvų

Aušrojantys rūkai šalti pamėlę
Ir burės snaudžiančių laivų toli--
Prisek sapne man prie kasų tą gėlę,
Kurią aš pamečiau baltam pūgos kely--

Prisnūdus jūra, vasaros laivai
Ir saulė tarp šviesių tylos blakstienų...
giedrex26