**
Mes tik žaibo aidas, tik jo baltas sniegas
Virš bevardžio skardžio, žydinčio liepsna--
Mes upelio sapnas, per žvaigždynus bėgąs,
Žemės motinėlės ašara viena--

Jos tik vieno ryto saulei pražydėję,
Kaip balti drugeliai geismo spindesy--
Niekad neišgėrę visą žalią vėją
Ir nepraregėję, kokia tu šviesi,

Nerimo kregždele, virš gyvybės uosto,
Kai sparnai į dangų sminga palengva--
Jaunas linksmas vėjas juos daina nuglosto--
Ir kalnams baltiesiems sukasi galva...

Mes tik vieną dieną, virš kalnynų skridę,
Svaigome bedugnių staugiančiais kvapais--
Tavyje palikom pikto rojaus brydę,
Ir dangaus rūstybė, Žeme, mus nuteis--

Mes tik žaibo aidas, tik jo baltas sniegas...