Kokia pilna diena
Savęs nežinojimo.
Noris, kad rodyklės
Sieninio laikrodžio
Svaiginančiai suktųs.
Kokia pilna diena
Visko aplinkui tylėjimo.
Noris, kad lapuose eilės
Savaime lankstytųs į gerves.
Pakilusios į dangų
Ant lėktuvų išsirėktų.
Lėktuvų sparnų plunksnos
Iš savęs nesuvokimo
Ant žemės tirštai sukristų.
Kokia pilna diena
Veidrodžio žlibių.
Stovi tu priešais,
O jis neįžiūri.