Jau kurį laiką (veikiausiai nuo šio pavasario) išmokau žmonėms sakyti „tiksliai Jums negaliu atsakyti“ arba „šito aš nežinau“; atsakyti pagal vieną ar kitą teoriją; pritaikyti minties dimensiją; nubrėžti diskurso teritoriją; įvardyti/pažymėti kasdienybės aporijas.
Žinai, greit nebeturėsiu tų tikrų, na, supranti, savų akių, kuriomis matuočiau šį pasaulį, – vis teorijos ir aporijos.
Išsimokslinimo auka ar kuklumo stoka?
Juk žinai, kad nė vieno sau nepripažinčiau...
Ir vis dėlto reikėtų. Galų gale kuklumas gyventi gali būti saviausia vertybė.