Ir šiąnakt pilnatis sidabrą lieja,
Rūko valtimi tyliai iriasi naktis.
Bet šįvakar užversiu tavo langines,
kad takas neiškviestų pasivaikščiot...

Gal taip lengviau bus užsimerkti,
Jausti tave ir tai, kas dedasi aplink.
Ir pasistengsiu liūdesio neprisigerti –
tegu padės nuslėpti, ką plaku širdim.

Miegok – kažkas už tave nemiegos
Ir vaikščios stogo atbraila už tave.
Miegok, kad nepažadintum žvaigždės,
O sapnas pakuždės suaugusių lopšinę.

Pabūsiu sunkumu dienos minčių,
tyliai glausiu galvą prie pagalvės,
kad mėnuo nematytų nuovargio akių,
kol nepakeis nakties aušra išdykus.

O kai nubaidęs sapną rytas nusijuoks,
tyliai išnyksiu su žara, rasota pieva,
palikdamas nakties prisiminimą
nesusapnuotam ir pamirštam sapne.

Juoda Raidė