Abejonės dėl mūsų takų
Niekas nemato paliktų pėdų
Abejonės dėl mūsų praeities
Mums jau Dievas nepadės

Žibančios akys iš tavo širdies
Žvelgia į taką link ateities
Kas bus toliau, o gal buvo jau
Sidabrinė kulka tavęs nepalies
Į mano širdį ji įsirėš

Išsvajoti namai virš mūsų takų
Laukiau ten aš, kol atrasi juos tu
Švininiai keliai veda pas mus
Dabar eisim drauge žiūrėt baltųjų naktų


Sužvėrėję draugai be savo bėdų
Ieško neranda savo baltųjų naktų
Užjaust jie negali dėl mūsų mirties
Užklijuotos burnos dėl jų pačių ateities

2006 vasara