Mano Jūra
Mano jūros krantus
Skalauja tavo gintarai,
Nepasiekiantys
Kopose džiūstančios žolės,
Kurios sausą žemę vagoja
Nuo spalvotų medžiagų
Lašantys vandenys.
Žiūrėk,
Žiogas paskendo ore,
Svajojęs paskęsti žieduose.
Ramunių spalvos nuvyto,
Nespėję išvysti jūros.
Žiū –
Tu dėl saulės blyksnio
Gintaro atspindžiu
Mano jūroje likai...
Tik svajot nebijok,
Žolę po kojomis jaust.
Svajos pildosi ten,
Kur mintys,
Drugelio šviesa.
Mano rūko liepsnoj
Tik kvėpuot nepamiršk,
Rasi oro ten daug
Akmenuoto šaltinio dugne.
Viskas, kas sukas ratu –
Tai mėnuliai vos du,
Nukaldinti iš
Keturių brangakmenių.
Mano širdis – švyturys,
O jame dega viltis.