Išeidamas

Ne ežeras, gira linguoja,
Juoda gira iš apynių
Ir saulė šnypšdama garuoja
Tarpu eglišakių dygių,

Išplaukia valtimis nendrinėm
Senukai nuoširdžiais veidais,
Neplauk, žmogau, į negrįžimą,
Anksčiau - vėliau jis pats ateis.

Ir šoku aš į juodą girą,
O ten nė dugno, nė žuvų,
Tik valtis su žmogum išnyra,
Mes plaukiam, tylime abu.
Bastet