Žino – nežino, tikėjo –
Laikų maišatis
Upės iš jūrų tekėjo,
Rankom kalnai sunešti.

Kirto, nukirto, nuėjo –
Atgal jau negrįš.
Žaizdą užpustantis vėjas
Alkį ant duonos užriš

Laikas nušalusiom kojom,
Galvoj – užmarštis.
Ant žemės gimtos voliojos
Tiesos virve suveržti.

Sukiojo pranašas svirtį
Naujausių laikų –
Kas nesuskubo numirti,
Dažė raudonu laku.